Islauzimui atsparus seifai
Išlaužimui atsparūs seifai
Atsparumo išlaužimui klasės
Atsparumo klasės Minimali atsparumo reikšmė, vnt.
Dalinė prieiga Pilna prieiga
I 30 50
II 50 80
III 80 120
IV 120 180
V 180 270
VI 270 400
VII 400 600
VIII 550 825
IX 700 1050
X 900 1350
Atsparumo vienetas- sąlyginė skaitinė reikšmė, apibūdinanti seifo atsparumą išlaužimui ir nustatoma vieną minutę naudojant įrankį, kurio koeficientas 1 ir bazinė reikšmė 0. Atsparumas išlaužimui nustatomas atsparumo vienetų kiekiu, gautu išlaužiant seifą su daline (patekimas į seifo šablono vidų per kiaurymę) arba pilna prieiga (patekimas į didesnių matmenų seifo šablono vidų per kiaurymę, įmontuoto seifo ištraukimas arba durų atvėrimas ne mažiau nei 300 mm).
Atsparumas išlaužimui – tai seifo gebėjimas pasipriešinti išlaužimui. Atsparumo išlaužimui dydis nustatomas, remiantis atitinkamais bandymų rezultatais pagal formulę:
Atsparumo vienetas = k * t + b
kur k – naudojamo įrankio koeficientas, apibūdinantis jo techninius parametrus (svorį, matmenis, elektros galingumą ir pan.) ir aptikimo tikimybę dėl įrankio keliamo triukšmo, vibracijos, dūmų, kibirkščių ir pan.;
t – įrankio naudojimo laikas bandymo metu minutėmis;
b- taip vadinama bazinė įrankio reikšmė, apibūdinanti jo pristatymo iki įsilaužimo vietos sunkumą, elektros energijos ir vandens poreikį įrankio naudojimui, pasiruošimo darbui laiką ir pan.
Nurodytuose rodikliuose atsižvelgta į visus išlaužimo procesą lydinčius momentus, jų skaitinės reikšmės nustatomos visiems įrankiams, kurių naudojimas galimas išlaužimo metu.
Skaitinės koeficientų k ir b reikšmės skirtingiems įrankiems nurodytos nustatytuose normatyviniuose dokumentuose. Jei išlaužimui naudojama keletas įrankių, tuomet seifo durų atsparumo dydis yra lygus sandaugai bandymo laiko t ir pačio aukščiausio naudojamų įrankių koeficiento k, prie gautos reikšmės pridedant visų bandyme naudojamų įrankių bazines reikšmes.